Kviečiame skaityti trumpą interviu su mūsų kolega, Delamode Baltics ekspedicijos vadybininku, „geležinę“ ištvermę turinčiu ir nei vieno maratono/ bėgimo nepraleidžiančiu Andžejumi. Andžejus jau ne pirmą kartą dalyvauja Ironman organizuojamose varžybose. Šią vasarą jis dalyvavo Ironman triatlone (vienos sunkiausių vienadienių varžybų pasaulyje) ir dalijasi su mumis įspūdžiais:
Pilname Ironman‘e – pirmą kartą. Praeitais metais dalyvavau Ironman 70.3, kur buvo perpus trumpesni nuotoliai (1.9 km plaukimas, 90 km dviračiu ir 21 km bėgimas). Šią rungtį įveikiau per 6 val. 4 min.
Dalyvavau „ant išgyvenimo“ 😃. Mano tikslas buvo tilpti į laiko rėmus ir pasiekti finišą nepaisant nieko. Su dviračiu pramyniau 180 km per 7 val. 42 min., prabėgau o 42 km. per 5 val. 29 min. 🚴Deja, bet plaukimą šį kartą atšaukė dėl pavojingų oro sąlygų, jūra buvo nerami. Varžybų plaukimo etapas turėjo vykti Baltijos jūroje ir reikėtu plaukti 1 km gylyn į jūrą ir grįžti atgal, ir taip reikėtų padaryti 2 ratus. Taigi, bendras mano dviejų etapų rezultatas buvo 13 val. 17 min. 🏅
Ypatingai ruoštis nereikėjo, nes aš pastoviai turiu fizinės veiklos. Likus mėnesiui iki varžybų pradėjau lankyti baseiną savaitgaliais, sporto salėje myniau dviratį ant treniruoklio ir kartais buvau išbėgęs pabėgioti lauke, bet daugiau negu 21 km gyvenime nebuvau prabėgęs, tai šiek tiek bijojau bėgti maratono, nebuvau tikras, kad pavyks. 🏃
Buvo sunku jau nuo pat ryto varžybų dieną. Einant į startą, lauke labai lijo, buvo vėjuota ir gana tamsu. Triatlono startas turėjo prasidėti 6 valandą ryto. Likus 20 min iki starto atšaukė plaukimą ir pranešė, kad su dviračiais išvažiuosime tik 7:15. Visą valandą šlapome ir šalome laukdami starto. Labai nuvylė, kad atšaukė plaukimo rungtį, nes čia buvo mano stiprioji pusė, kur galėjau atsiplėšti nuo kitų dalyvių ir pasididinti sau laiko limitą kitoms rungtims. Su dviračiu buvo sunku važiuoti, nuo nuokalnių negalima buvo įsibėgėti, nes kelio danga buvo labai slidi, ant posūkių galima buvo nugriūti. Nedžiugino ir orai, pusę laiko smarkiai lijo, buvo stiprus vėjas ir rūkas… Važiuojant dviračiu teko 3 kartus minti į 1 km stačią įkalnę. Buvo sunku tiek fiziškai tiek morališkai, nes varžybų metu negalima naudoti ausinių ir klausytis muzikos, tiesiog mini ir bandai psichologiškai nepalūžti. Bandžiau kalbėtis su savimi, galvoti apie ką nors, tačiau pastovus smarkus raumenų skausmas blokavo mintis ir galvoje buvo tikras chaosas. 😵💫
Minant dviratį, maršrutas driekėsi per miškus/ kaimus/ greitkelį. ⛰️ Ta monotonija tiesiog žudė… dar prisidėjo kojų bei nugaros skausmai. Baigus dviračio distanciją, sudėtingiausia buvo pradėti bėgti, nes kojos buvo sustingusios. Tačiau buvo šiek tiek linksmiau, nes bėgome mieste, kur buvo daug palaikančių žmonių. Bėgime nuo 21 km kiekvienas kilometras reiškė, kad darau jau virš savo galimybių, nes kaip ir minėjau, niekada nebuvau prabėgęs daugiau negu 21 km. Kojų skausmo jau nejutau, tiesiog organizmas įprato. Jausmas kertant finišo linija atpirko visus skausmus, kai girdi vedėją šaukiant: You are IronMan!🏁 Tačiau gaila, kad iš 3 rungčių liko tik 2…
Džiaugiamės, kad mūsų komandoje yra tokie užsispyrę, ryžtingi ir siekiantys tikslo kolegos. 💪 Andžejui linkime didžiausios sėkmės ateinančiose varžybose!
Svetainėje naudojami slapukai, kurie padeda užtikrinti geresnę teikiamų paslaugų kokybę. Naršydami mūsų svetainėje Jūs patvirtinate, jog sutinkate, su slapukų naudojimu. Skaityti plačiau
Sutinku